- išblaivinimas
- išblaĩvinimas sm. (1) 1. refl. prisižadinimas, išsibudinimas: Tačiau dar vis negal niekaip išsiblaivinti tikru dvasės išsiblaivinimu Ns1847,1. 2. rš → išblaivinti 3. \ blaivinimas; išblaivinimas; nublaivinimas; prasiblaivinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.